Seniai seniai, paskutinio ledyno pakraštyje po spindinčiais Paukščių tako skliautais ištryško Gyvojo vandens versmė, pražydo Paparčio žiedas ir noko auksiniai riešutai Stebuklingame sode. Taip gimė nuostabus, kerintis slėnis, kuriame apsigyveno pasakos. „Kerų Kerai“ – ypatinga vieta, kur visai šalia Vilniaus centro šlama ąžuolai, čiulba paukščiai, sirpsta žemuogės ir gurgžda sniegas po stirnų ir kiškių pėdelėmis. Čia norisi pasilikti, kurti namus ir būti tikrove tampančios pasakos dalimi.